Kai pievos nusidažo geltonai, lietuviai kiaulpienę pažįsta iš dviejų dalykų: iš vainikų ir iš kartaus lapo salotose. Šalia gyvuoja ir arbata bei šaknis, skrudinta vietoj kavos. Senesniuose pasakojimuose dar būna sakinys, kad kiaulpienė „valo kraują“. Tokio organų valymo nėra. Kraujo niekas neišplauna arbata.

Trumpai: Kiaulpienės lietuviškame pavasaryje: jauni lapai, šaknų kava ir kodėl augalas nevalo kraujo.

Lapas yra maistas

Jauni lapai, nuskinti toli nuo kelio ir šunų takų, būna kartūs. Dalį kartumo nuima trumpas palaikymas šaltame vandenyje. Juos deda į salotas su kiaušiniu, grietine ar jaunais ridikėliais. Tai pavasario lėkštė, panaši į dilgėlių sriubą: sezoninis valgis, ne kursas.

  • Neskinkite pakelėse, prie purškiamų laukų ir miesto vejose, kur vaikšto šunys.
  • Pieno sultys iš stiebo gali dirginti odą. Jei oda paraudo, lapų daugiau netrinkite.
  • Žiedai tinka sirupui su cukrumi. Sirupas yra saldus produktas, ne vaistas nuo kosulio.
  • Skrudinta šaknis kvepia kavos pakaitalu. Kofeino joje nėra, bet ir gydomojo poveikio iš to neatsiranda.

Kam klausti, prieš geriant kasdien

Tradiciniuose tekstuose kiaulpienė minima kaip šlapimą skatinantis augalas. Jei geriate vaistus nuo kraujospūdžio, šlapimą varančius vaistus ar turite tulžies akmenų, kasdienės arbatos nepradėkite savo nuožiūra. Tas pats galioja nėštumui. Salotos iš kelių lapų ir stiprus užpilas kelias savaites nėra tas pats įprotis.

Balandis lysvėje ir pievoje

Kiaulpienė Lietuvoje išlenda, kai dar šalta, bet jau žalia. Jauni lapai būna mažiau kartūs nei vasaros. Juos žmonės deda į salotas su virtu kiaušiniu, grietine ar aliejumi. Skonis kartus. Tai nėra trūkumas, kurį reikia „panaikinti vaistais“. Kartumas yra augalo skonis. Žiedai valgomis bandelėse yra pavasario žaidimas, ne gydymo kursas. Šaknis, džiovinta arbatai, yra jau kitas, stipresnis sumanymas nei sauja lapų lėkštėje.

Skinti verta ten, kur nevaikšto šunys, nebarstoma druska ir nepurkšta veja. Pakelė prie judrios gatvės nėra daržas. Pievą, kurios nepažįstate, geriau palikti bitėms. Augalas, sumaišytas su kita geltona gėle, irgi nėra kiaulpienė. Jei nepažįstate lapo, nevalgykite.

Pasakojimas apie kraujo valymą

Senuose pasakojimuose kiaulpienė minima kaip šlapimą skatinantis augalas ir kaip „kraujo valytoja“. Šlapimą skatinantis poveikis, jei jis būtų, yra priežastis klausti, ne gerti kasdien. Žmonėms, kurie vartoja vaistus nuo kraujospūdžio ar šlapimą varančius vaistus, kasdienis stiprus užpilas gali sumaišyti tai, ką jau paskyrė gydytojas. Kraujas nuo salotų nepasidaro švaresnis. Kepenys nuo šaknies arbatos neišgyja. Lapas lieka kartus pavasario maistas.

  • Salotos iš jaunų lapų, retkarčiais, yra maistas.
  • Kasdienis stiprus šaknų užpilas „kursui“ nėra tas pats patiekalas.
  • Jei geriate vaistus nuo kraujospūdžio ar šlapimo, prieš tokį kursą paklauskite.
  • Tulžies diegliai, gelta ar tamsus šlapimas nėra kiaulpienės tema.
  • Dilgėlės sriuba yra kitas pavasario paprotys, irgi maistas: Dilgėlės.

Jauni lapai, kol dar ne karčiai

Balandį Lietuvoje kiaulpienė išlenda anksčiau už daugumą daržo. Jauni lapai mažiau kartūs. Juos deda į salotas su kiaušiniu, aliejumi ar grietine. Skonis kartus, ir tas kartumas yra augalo skonis, ne trūkumas, kurį reikia gydyti. Žiedai bandelėje yra pavasario žaidimas. Šaknis, džiovinta stipriam užpilui, yra jau kitas sprendimas nei sauja lapų lėkštėje. Kasdienis šaknų kursas nėra salotos.

Skinti verta ten, kur nevaikšto šunys, nebarstoma druska ir nepurkšta veja. Pakelė prie judrios gatvės nėra daržas. Pievą, kurios nepažįstate, palikite bitėms. Jei lapo nepažįstate, nevalgykite. Geltonų gėlių pavasarį yra daugiau nei viena. Dilgėlės sriuba tuo pačiu metu yra kitas paprotys ir kitas augalas. Jų neverta sumaišyti į vieną „valantį“ puodą.

Senuose pasakojimuose kiaulpienė šlapimą skatina ir „valo kraują“. Jei šlapimą skatinantis poveikis būtų, tai priežastis klausti, ypač geriant vaistus nuo kraujospūdžio ar šlapimą varančius. Kraujas nuo salotų nepasidaro švaresnis. Kepenys nuo arbatos neišgyja. Tulžies diegliai, gelta ar tamsus šlapimas nėra kiaulpienės tema. Lapas lieka kartus pavasario maistas, ir to užtenka, kad jis būtų vertas lėkštės.

Kiaulpienės lapas yra kartus pavasario maistas. Jis nevalo kraujo ir ne gydo kepenų.