Liepa daugeliui lietuvių kvepia vasara. Žiedai renkami, džiovinami ir žiemą užplikomi, kai peršti gerklę ar norisi šilto vakaro gėrimo. Tai senas namų paprotys, ne vaisto receptas.

Trumpai: Ką lietuvių liaudies medicina sako apie liepos žiedus, kaip tradiciškai plikoma arbata ir kada dėl savijautos verta kreiptis į gydytoją.

Ką apie liepžiedžius kalba tradicija

Liaudies medicinoje liepos žiedų arbata dažniausiai minėta peršalus: kaip šiltas gėrimas, kai skauda gerklę ir norisi pagulėti. Taip pat ją gerdavo vakare, kai diena būdavo nerami. Svarbu pasakyti tiesiai – arbata nepagydo gripo, širdies ligos ar nemigos.

Europos vaistų agentūra yra paskelbusi liepžiedžių žolių monografiją. Joje liepžiedžiai aprašomi kaip tradicinis augalinis preparatas. Monografija nėra pažadas, kad puodelis arbatos pakeis gydytojo paskirtą gydymą. Tai šaltinis, kuriame aprašytas istorinis vartojimas.

Kaip žiedus ruošdavo namuose

Paprastas receptas:

  1. Žiedai skinami sausą dieną, kai prasiskleidžia, ir džiovinami pavėsyje.
  2. Tradicinis užpilas – nedidelis žiupsnelis džiovintų žiedų puodeliui karšto vandens.
  3. Indas uždengiamas ir palaikomas keletą minučių, tada nukošiamas.
  4. Geriama šilta, dažniausiai vienas puodelis vakare arba peršalimo dieną.

Tai paprotinis aprašymas, ne gydymo schema. Jei geriate vaistus, laukiatės ar žoleles ruošiate vaikui, prieš tai paklauskite gydytojo arba vaistininko.

Kada arbatos negana

Jei karščiuojate kelias dienas, sunku kvėpuoti, skauda krūtinę ar savijauta prastėja, reikia ne dar vieno puodelio, o gydytojo. Tas pats galioja, jei širdies plote jaučiate spaudimą, tvinksi nereguliariai ar svaigstate. Liaudies pasakojimai apie „širdies raminimą“ nėra priežastis atidėti pagalbą.

Alergija žiedadulkėms, dilgėlinė ar tinimas išgėrus užpilo – ženklas jo nebekartoti. Daugiau apie vakaro įpročius rašome straipsnyje Prastas miegas? 7 natūralūs būdai, kuriuos verta žinoti.

Liepos mėnuo ir žiemos stiklainis

Liepa Lietuvoje žydi tada, kai miestas kvepia medumi, o kaime po medžiu dūzgia. Žiedai skinami sausą dieną, kai kekė prasiskleidusi, ir džiovinami plonu sluoksniu pavėsyje. Saulė ant palangės juos parudina. Drėgnas ryšulys stiklainyje supelija, ir tada arbatai jis nebetinka. Žiemą sauja tokių žiedų kvepia vasara. Tai ir yra didžioji šio papročio dalis: šiltas, pažįstamas puodelis, kai už lango tamsu.

Tradicinis užpilas yra nedidelis žiupsnelis puodeliui karšto, ne ilgai verdančio vandens. Indas uždengiamas, palaikomas keletą minučių, nukošiamas. Geriama šilta, dažniausiai vienas puodelis vakare arba peršalimo dieną, kai gerklė tik peršti ir savijauta lengva. Keli puodeliai „kad labiau prakaituotų“ nėra tikslas. Prakaitas nėra gydymo matas. Arbata nepagydo gripo, širdies ligos ar nemigos.

Su kuo ją žmonės painioja

Liepžiedžiai nėra ramunėlė ir nėra melisa. Ramunėlė kvepia obuoliu ir dažniau geriama vakare dėl pilvo ar ritualo. Melisa kvepia citrina. Liepa kvepia medumi ir šienu. Maišyti visas tris „raminančiam mišiniui“, kai jau geriate vaistus, neverta. Europos vaistų agentūra liepžiedžius aprašo kaip tradicinį augalinį preparatą. Monografija nėra pažadas, kad puodelis pakeis gydytojo paskirtą gydymą.

  • Vienas puodelis, kai peršti ir norisi pagulėti, yra namų paprotys.
  • Alergija žiedadulkėms, dilgėlinė ar tinimas išgėrus užpilo yra ženklas jo nebekartoti.
  • Jei karščiuojate kelias dienas, sunku kvėpuoti, skauda krūtinę ar svaigstate, reikia gydytojo.
  • Širdies plote jaučiamas spaudimas ar nereguliarus tvinksėjimas nėra „arbatos tema“.
  • Vakaro ritmui šalia puodelio svarbesnė tamsa ir tas pats laikas: Prastas miegas?.

Nuo žydinčios gatvės iki sausio puodelio

Liepa žydi, kai mieste karšta, o po medžiu dūzgia. Žiedai skinami sausą dieną, kekė jau prasiskleidusi, ir džiovinami plonai, pavėsyje, kad neparuduotų saulėje ir nesupelytų stiklainyje. Žiemą sauja kvepia medumi ir šienu. Užpilas yra žiupsnelis karšto vandens, uždengtas indas, kelios minutės, nukošta. Vienas puodelis vakare arba dieną, kai gerklė tik peršti. Keli puodeliai, kad labiau prakaituotų, nėra tikslas. Prakaitas neparodo, kad gripas traukiasi.

Liepžiedžiai nėra ramunėlė ir nėra melisa. Maišyti visas tris į raminamąjį, kai jau geriate vaistus, neverta. Monografija aprašo tradicinį preparatą. Ji nėra pažadas, kad arbata pakeis gydymą. Alergija žiedadulkėms, dilgėlinė ar tinimas yra ženklas nebekartoti. Jei karščiuojate kelias dienas, sunku kvėpuoti, skauda krūtinę, svaigstate ar širdies plote jaučiate spaudimą, reikia gydytojo. Vakaro ritmui svarbesnė tamsa ir tas pats laikas nei antras puodelis. Arbata lieka šiltu papročiu. Ji nepagydo gripo, širdies ligos ar nemigos.

Per vasarą verta susidžiovinti tiek, kiek telpa į vieną stiklainį, ne maišą. Žiedai turi būti trapūs, ne lankstūs. Lankstūs reiškia, kad drėgmė liko, ir žiemą jie atsiduos pelėsiu. Puodelyje spalva būna gelsva, skonis švelnus, saldokas. Jei karti ir drumzlina, užpilą pervirėte arba žiedų buvo per daug. Cukraus ir medaus nebūtina. Medų, jei dedate, dėkite į šiltą, ne verdantį vandenį, ir tik suaugusiam. Vaikui liepžiedžių kurso nesiūlykite kaip vaisto nuo karščio. Senoliai šį puodelį gerdavo vakare, kai diena būdavo nerami. Tas sakinys apie ramybę nėra pažadas nuo nemigos. Jis apie paprotį atsisėsti. Jei širdis tvinksi nereguliariai, svaigstate ar skausmas krūtinėje nepraeina su puodeliu, arbata čia ne pagalba. Ji lieka vasaros kvapu sausio virtuvėje.

Šis tekstas yra bendro pobūdžio informacija apie tradicinį vartojimą. Jis nepakeičia gydytojo konsultacijos.