Birželį pakrūmėse pražysta šeivamedis: plokšti kreminiai žiedynai, kvapas saldus ir šiek tiek aitrus. Lietuvoje iš žiedų pliko arbatą ir kepa blynus, pamirkytus tešloje. Rudenį tas pats krūmas sunokina juodas uogas. Čia prasideda riba, kurią verta žinoti prieš ragaujant.

Trumpai: Šeivamedžio žiedų arbata ir kodėl žalių uogų valgyti negalima. Uogienė nėra gripo gydymas.

Žiedai

Žiedai skinami sausą dieną, džiovinami plonu sluoksniu ir žiemą užplikomi kaip arbata. Europos vaistų agentūra šeivamedžio žiedus aprašo kaip tradicinį augalinį preparatą ankstyviems peršalimo simptomams. Tai reiškia ilgą vartojimo istoriją, ne įrodymą, kad arbata nutraukia gripą. Jei simptomai trunka ilgiau nei savaitę, monografijos logika irgi sako klausti gydytojo. Vaikams tokio kurso nepradėkite patys.

Uogos, lapai ir žievė

  • Žalių uogų, lapų ir žievės nevalgykite ir nevirkite „arbatos“. Jos gali sukelti pykinimą, vėmimą ir viduriavimą.
  • Prinokusias juodas uogas, jei iš jų verdama uogienė, reikia gerai termiškai apdoroti. Žalias sirupas iš interneto recepto nėra saugus eksperimentas.
  • Uogienė su cukrumi yra desertas. Ji ne gydo viruso.
  • Krūmą lengva supainioti su kitais augalais raudonomis uogomis. Jei nesate tikri, neskinkite.

Lengvam peršalimui namuose yra ir ramesnių, pažįstamesnių puodelių. Jų sąrašą rasite straipsnyje apie peršalimą šildymo sezono metu.

Birželis, kai krūmas kvepia

Šeivamedis Lietuvoje žydi vasaros pradžioje. Kekės būna kreminės, kvapas saldus, kartais per saldus. Žiedus skinama sausą dieną, kai jie išsiskleidę, ir džiovinama plonai, kad nesupelytų. Arbata iš džiovintų žiedų yra senas paprotys peršalus ir prakaituojant. Europos vaistų agentūra šeivamedžio žiedus aprašo kaip tradicinį augalinį preparatą. Namų puodelis nėra registruotas vaistas. Jis nepakeičia gydytojo, kai karštis laikosi ar sunku kvėpuoti.

Užpilas ruošiamas kaip ir kitos žolelės: žiupsnelis, karštas vanduo, uždengta, nukošta. Geriama šilta, kai gerklė tik peršti. Dideli kiekiai „kad labiau prakaituotų“ nėra tikslas. Prakaitas nėra gydymo matas.

Ko nuo krūmo neimti

Žalios uogos, lapai, žievė ir neprinokę kekės gali sukelti pykinimą, vėmimą ir viduriavimą. Tai ne „organizmo valymas“. Tai apsinuodijimas augalu. Prinokusios juodos uogos virtuvėje verdamos, uogienė yra desertas. Žalių valgyti negalima nei vaikui, nei suaugusiam, nei „po truputį, kad priprastų“. Jei po uogų supykino, nebekartokite ir, jei vėmimas nepraeina, kreipkitės pagalbos.

  • Arbatai tinka žiedai, ne lapai ir ne žievė.
  • Žalių uogų neragaukite, net jei kekė atrodo beveik juoda.
  • Vaikui krūmo šakelių kramtyti neduokite.
  • Nėštumo metu stipraus kasdienio užpilo nepradėkite nepaklausę.
  • Lengvam peršalimui šalia yra ir švelnesnių puodelių: Liepos žiedai.

Saldus kvapas birželį ir juoda kekė rudenį

Šeivamedis žydi vasaros pradžioje kreminėmis kekėmis. Kvapas saldus, kartais per saldus kambaryje, jei kibirą pastatote ant stalo. Žiedus skinama sausą dieną ir džiovinama plonai, kad nesupelytų. Arbatoje tai senas paprotys, kai peršti ir norisi šilto gėrimo. Žiupsnelis, karštas vanduo, uždengta, nukošta. Keli puodeliai „kad labiau prakaituotų“ nėra tikslas. Prakaitas nėra matas, kad liga traukiasi. Namų puodelis nėra registruotas vaistas.

Rudenį tas pats krūmas sunokina juodas uogas. Žalios uogos, lapai, žievė ir neprinokusios kekės gali sukelti pykinimą, vėmimą ir viduriavimą. Tai ne valymas. Tai apsinuodijimas. Žalių neragaukite, net jei kekė atrodo beveik juoda. Vaikui šakelių kramtyti neduokite. Prinokusios uogos, virtos uogienėje, yra desertas. Žalių valgyti negalima nei „po truputį, kad priprastų“.

Jei po uogų supykino ir vėmimas nepraeina, kreipkitės pagalbos ir nebekartokite. Nėštumo metu kasdienio stipraus žiedų užpilo nepradėkite nepaklausę. Lengvam peršalimui šalia yra švelnesnių puodelių, ir visi jie baigiasi ten, kur prasideda dusulys, užsitęsęs karštis ar skausmas krūtinėje. Žiedų arbata lieka tradiciniu gėrimu. Žalių uogų valgyti negalima.

Žiedų arbata yra tradicinis gėrimas. Žalių šeivamedžio uogų valgyti negalima.