Lietuvoje žiema ateina anksti ir pasitraukia vėlai. Nuo rudens iki pavasario saulė kabo žemai, diena trumpa, o veidas dažniausiai slepiasi po apykakle. Todėl vitamino D klausimas čia kyla kasmet. Tai nėra priežastis nusipirkti didžiausią pakuotę vaistinėje ir gerti ją „dėl viso pikto“.

Trumpai: Vitaminas D tamsiuoju metų laiku Lietuvoje: saulė, maistas ir kodėl dozę turi parinkti gydytojas, ne straipsnis.

Kodėl pasivaikščiojimo žiemą negana

Vitaminas D odoje gaminasi, kai ją pasiekia tam tikri saulės spinduliai. Lietuvoje nuo rugsėjo iki gegužės tų spindulių būna mažai, ypač jei lauke būnama trumpai. Pasivaikščiojimas vis tiek naudingas nuotaikai, miegui ir kojoms. Jis tik nėra patikimas būdas prisigaminti vitamino per žiemą. Soliariumas tam neskirtas: odos rizika didesnė už tokį sumanymą.

Kas yra lėkštėje

  • Riebesnė žuvis: silkė, skumbrė, lašiša.
  • Kiaušinio trynys.
  • Kai kurie pieno produktai, jei ant pakuotės parašyta, kad jie praturtinti vitaminu D.

Šie produktai yra maistas. Vien jų žiemą dažnai neužtenka, bet ir papildas nėra leidimas nebevalgyti normalios lėkštės. Apie kasdienį maistą po 40-ies rašome atskirai: Mityba po 40-ies.

Dozės čia nekartojame

Lietuvos šeimos gydytojų kolegija 2024 metais paskelbė rekomendacijas gydytojams. Jose rašoma, kad nepakankamos saulės sezonu, nuo rugsėjo iki gegužės, papildas dažnai svarstomas, o kiekis priklauso nuo amžiaus, kūno ir tyrimo. Tai dokumentas gydytojo darbui, ne receptas, kurį galima nusirašyti iš svetainės. Dozių lentelės čia specialiai nėra: per didelis vitamino D kiekis kaupiasi ir gali pakelti kalcį bei pakenkti inkstams.

Atsargas rodo kraujo tyrimas, vadinamas 25(OH)D. Jo nereikia daryti visiems iš eilės be priežasties. Jei jau geriate papildą, sergate inkstų liga, turite aukštą kalcį ar namie stovi dvi skirtingos pakuotės, jų nedėkite vienos ant kitos. Paklauskite gydytojo arba vaistininko. Žiemos savijautai taip pat svarbu vėdinti kambarį ir nesitikėti, kad vienas vitaminas pakeis miegą: Peršalimas šildymo sezono metu.

Kaip žiema atrodo Lietuvos virtuvėje

Nuo lapkričio daugelis lietuvių pietauja darbe prie lango, kuris jau trečią valandą būna tamsus. Į namus grįžtama su paltu, o veidas nuo šalčio būna uždengtas. Saulės ant odos tą dieną beveik nebūna. Todėl pokalbis apie vitaminą D čia kyla ne iš mados, o iš kalendoriaus: rugsėjis, spalis, vis dar šiltas savaitgalis, tada ilgas tamsus tarpas iki gegužės.

Virtuvėje tuo metu ant stalo dažniau atsiranda silkė, skumbrė, kiaušiniai, varškė ir sriuba, ne šviežios braškės. Riebesnė žuvis ir trynys yra maistas, kuriame vitamino D šiek tiek yra. To neužtenka, kad lėkštė taptų gydymo schema, bet užtenka, kad žiema nebūtų vien bulvės ir duona. Pieno produktų lentynoje kartais parašyta, kad gėrimas praturtintas. Jei tokios eilutės nėra, jos ir nėra. Ant pakuotės esantis žodis nėra priežastis gerti litrais.

Vaistinės lentyna ir namų spintelė

Vaistinėje vitaminas D stovi šalia vitaminų vaikams, lašų kūdikiams ir kapsulių suaugusiesiems. Pakuotės skiriasi stiprumu. Dvi skirtingos dėžutės, sudėtos „dėl viso pikto“, gali tapti vienu dideliu kiekiu. Per didelis kiekis kaupiasi. Jis gali pakelti kalcį ir pakenkti inkstams. Todėl šiame tekste nėra lentelės, kurią būtų galima nusirašyti. Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos 2024 metų rekomendacijos skirtos gydytojo darbui, ne svetainės skaitytojo savarankiškam kursui.

  • Jei jau geriate vieną papildą, antros pakuotės nedėkite šalia nepaklausę.
  • Lašai vaikui ir kapsulė suaugusiajam nėra keičiami vietomis pagal namų nuojautą.
  • Inkstų liga, aukštas kalcis ar neaiškus troškulys yra priežastis gydytojui, ne naujai dėžutei.
  • Kraujo tyrimo, vadinamo 25(OH)D, nereikia daryti visiems iš eilės be priežasties.
  • Žiemos pasivaikščiojimas vis tiek vertas: nuotaikai, miegui ir kojoms, ne vitamino gamybai odoje.

Tamsiu metu taip pat sausėja oras kambaryje ir dažniau peršti gerklė. Tai atskiras reikalas, ne vitamino trūkumo įrodymas. Apie radiatorius ir šiltą gėrimą rašėme straipsnyje Peršalimas šildymo sezono metu. Kasdienė lėkštė po keturiasdešimties irgi nėra vieno papildo klausimas: Mityba po 40-ies.

Nuo rugsėjo iki gegužės, savaitė po savaitės

Rugsėjį Lietuvoje dar būna šiltų popiečių, bet saulė jau leidžiasi anksti, o į darbą ir iš jo einama su striuke. Spalį darželio kiemas trumpėja. Lapkritį daugelis pietų suvalgo prie lango, už kurio jau prieblanda. Gruodį ir sausį veidas lauke būna uždengtas, o kambaryje šviesa dega nuo pusryčių. Vasaris atrodo ilgas, kovas apgaulingas: sniegas dar guli, bet diena jau ilgesnė. Balandį žmonės išeina be šaliko ir mano, kad žiema baigėsi. Gegužę pagaliau galima pasėdėti saulėje ne su paltu. Visą tą tarpą oda vitamino beveik neprisigamina, ypač jei lauke būnama dešimt minučių nuo automobilio iki durų.

Todėl pokalbis vaistinėje kartojasi kas rudenį. Žmogus stovi tarp lašų kūdikiams, kramtomų tablečių vaikams ir kapsulių suaugusiesiems. Pakuotės atrodo panašiai, o skaičiai ant jų skiriasi. Namie dažnai jau stovi dėžutė nuo pernai. Dvi dėžutės sudėtos „dėl viso pikto“ nėra atsargumas. Tai didesnis kiekis, nei žmogus mano. Per didelis vitamino D kiekis kaupiasi, gali pakelti kalcį ir pakenkti inkstams. Šiame tekste specialiai nėra lentelės, kurią būtų galima nusirašyti į šaldytuvo dureles.

Maistas tuo metu lieka maistu. Silkė, skumbrė, kiaušinio trynys ir kai kurie praturtinti pieno produktai yra lėkštės dalis, ne kursas. Jei ant pakuotės neparašyta, kad produktas praturtintas, jo toks ir nėra. Žiemos pasivaikščiojimas vis tiek vertas nuotaikai ir kojoms. Jis tik nėra patikimas būdas prisigaminti vitamino. Soliariumas tam neskirtas. Jei jau geriate papildą, sergate inkstų liga, turite aukštą kalcį ar namie stovi dvi skirtingos pakuotės, jų nedėkite vienos ant kitos. Paklauskite gydytojo arba vaistininko ir pasakykite abi pakuotes, ne tik žodį „vitaminas“.

Straipsnis neparenka vitamino D dozės ir nekeičia gydytojo paskyrimo.